Absiste viribus indubitare tuis!
Ar yra išeitis iš iliuzinės demokratijos
aklavietės?!
Šiuolaikinėje visuomenėje pastebimas demokratinių institucijų silpnumas,
socialinis nelygumas, leistini demokratijos apribojimai ir interpretacijos
skatina radikalizmą, korupciją, nusikalstamumą, terorizmą, įvairias prievartos
išraiškas, kurios iš esmės yra tarsi atsakomoji reakcija į kvazidemokratinės
viešosios valdžios demonstruojamą nepajėgumą, į socialinių santykių neatitikimą
objektyvios realybės reikalavimams (žr. straipsnį „Demokratijos
galimybė tobulėti” : http://ceihners.blogspot.com/ = www.blogger.com ).
Kiekvienas
iš mūsų yra susidaręs teisybės sampratą, kiekvienas iš mūsų trokšta teisingumo,
ieško gyvenimo prasmės, siekiame tikslo, kuris išplaukia ir remiasi mūsų
vertybių (pasirinktų, įdiegtų, perimtų) visuma kaip veiklos motyvacijos
pagrindu. Jei visuomenę vienija bendri idealai, sutelkiančios idėjos,
valstybėje yra sudarytos ir egzistuoja sąmoningos individo teisingumo sampratos
įgyvendinimui reikalingos sąlygos, tai visuomenė evoliucionuoja teisingumo
rėmuose, vystosi taikiu būdu. Tačiau egzistuojant valdžios primestiems
apribojimams, barjerams, veši smurtinė kova prieš juos, prieš valstybinių
institucijų komandas, diktuojamas normas, prieš norų ir valios autoritarinius
apribojimus.
Kiekvieno
žmogaus, kaip visuomenės nario, gyvenimas yra tiesiogiai priklausomas nuo
atitinkame sociume dominuojančių vertybių, moralinių normų, paplitusių elgesio
modelių humanitarinio turinio ir jiems adekvačių veiksmų motyvų visumos, nuo
skelbiamų žmonijos idealų skatinančios jėgos, nuo iškeltų idėjų altruistinio
įgyvendinimo. Kol ir toliau būsim nugrimzdę į savo ribotą kasdienybę, užimti
kova dėl išlikimo, socialiai vangūs, apatiški konformistai, kurie nekritiškai
tiki valdančiąja propaganda, aklai pasiduoda manipuliacijoms, įvairiais būdais
pripažįsta primestą ksenofobiško, agresyvaus pobūdžio požiūrį į pasaulį, taip
ir nebandydami rasti ir suvokti įvykių priežastis, perprasti esminius dalykus,
tol tęsis intensyvi visuomenės pamatų erozija, o grėsmė mūsų visų ateičiai taps
realia.
Esant situacijai, kai valstybės
valdžios įstaigos bei struktūros generuoja ir primeta žmonėms polittechnologų
sukurtus stereotipus, pseudovertybes, sprendimus, žmonės praranda žmogiškumą –
supratimą, kad mes visi esame nedalomas vienetas – Žmonija. Tokiomis aplinkybėmis kultivuojamas vienašališkai
teisingas požiūris į pasaulį, iš jo kylantis nepakantumas, agresyvumas, kai
žmonės valdančiųjų interesais yra supriešinami, naudojami kaip instrumentai
valdininkų savanaudiškų, ciniškų tikslų įgyvendinimui. Jie tampa paklusniais
tarnais, gobšiais pareigūnais, kuriems labiausiai rūpi įgyti turto bet kokia
kaina, o ne vykdyti savo misiją ir pareigą kaip galima geriau užtikrinti tautos
interesus. Jeigu nebus pertvarkyta ligšiolinė valdžios sistema, ji toliau
degeneruos, pus, kad kritiniu metu patirtų žlugimą, lydimą suiručių ir masinių
tragedijų.
Įsigilinus į tai, kas vyksta aplink,
deja, tenka prieiti prie išvados, kad nuolat minimi valstybės laimėjimai,
ekonomikos augimas yra ne valdininkų nuopelnas, o tautos kūrybos potencialo
išraiškos rezultatai, dažnai pasiekiami siekiant pasipriešinti nedėkingai
aplinkai ir valdančiojo elito dažnai savanoriškiems, nekompetentingiems
sprendimams, jo savanaudiškų interesų paskatintiems veiksmams. Įsivaizduokite,
kokie būtų mūsų pasiekimai, jei tautai būtų sudarytos sąlygos kūrybai, verslui,
užtikrinta neribota, tikra išraiškos laisvė! (žr. straipsnį „Ar kada nors
gyvensime laimingoje šalyje?“: www.blogger.com).
Siekdamas apriboti ir panaikinti šiuos
neigiamus reiškinius, autorius siūlo naudoti socialinės tapatybės pasus (STP): žr. straipsnį „Būti
Žmogumi: samprata, galimybės, pasirinkimas“: www.blogger.com.
Dėl šios priežasties pasikeistų žmonių ir, pirmiausiai, valdžios atstovų
veiksmų motyvacija, būtų sukurtos prielaidos demokratijos pažangai tiesioginės
tautos valdžios forma (žr. straipsnį „Alternatyvi valstybės vystymosi vizija“: www.blogger.com
).
Tam, kad STP idėja būtų suprasta, įsisavinta,
įvertintas jos aktualumas, reikia siekti socialinio pastarosios būtinybės
suvokimo, paties individo jos naudingumo visuomenės problemų sprendimui
suvokimo (žr. straipsnį „Dėl realiosios politikos išvalymo galimybių“ : www.blogger.com).
Kitaip tai, kas akivaizdu, būtina mums visiems, dėl nesupratimo bus nustumiama,
ignoruojama, nepriimama, paverčiama tabu,
nes interesai dėl savo socialinės padėties išsaugojimo yra daug stipresni negu
galimi, bet dar nesuvokiami, nesuprantami, neįvertinti ateities laimėjimai.
Vadovaujantis savanaudišku požiūriu,
griaunamos ateities perspektyvos, nes nesuprantama, kad STP yra veiksmingas
instrumentas, naudinga priemonė, kad:
֍ teisišku ir korektišku būdu būtų aptarta ir
sukurta teisiškai privalomo privataus pobūdžio duomenų kaupimo – naudojimo
tvarka, kuri užtikrintų galimybę kiekvienam visuomenės nariui, kiekvienam
individui kontroliuoti, kas, dėl kokių priežasčių, kieno vardu, kieno interesais,
kodėl kaupia, apdoroja jo asmeninius duomenis (žr. straipsnį „Dėl socialinės
tapatybės paso tikslinės funkcijos“ : www.blogger.com);
֍ būtų gautas tautos interesams atstovaujančių
asmenybių objektyvus apibūdinimas, suteiksiantis teisingą vaizdinį apie jų
veiksmų motyvacijos pagrindines vertybes, apie jų charakterių ypatybes,
požiūrį, potencialą;
֍ būtų suteikta galimybė kiekvienai asmenybei
liudyti save kaip socialinę būtybę, pajėgią ir galinčią aktyviai įsitraukti į
visuomenės valdymą, skatinant valstybės valdžios transformaciją į tautos
valdžią;
֍ būtų sukurtas veiksmingesnis grįžtamasis
ryšys tarp elektorato ir išrinktųjų tautos atstovų ir tokiu būdu užtikrinama
sisteminga, nuolatinė tautos deleguotų atstovų veiksmų priežiūra ir kontrolė,
pasiekiant realią žodžių ir darbų dermę;
֍ būtų pašalinta šiais laikais plačiai
kultivuojama, klaidinga ir provokuojanti praktika visur ieškoti ir įžvelgti
išorinį blogį, atsisakant kritiškai įvertinti savo veiksmus, priimtus
sprendimus ir jų pasekmes;
֍ būtų išmokta bet visuomenės veidrodyje
pažvelgti į save, suvokiant, kad bet kurių socialinių problemų šaknų ir
priežasčių paiešką reikia pradėti nuo savikritikos, kad problemų sprendimas
priklauso nuo mūsų pačių aktyvių veiksmų;
֍ būtų suvokta bendrųjų ir asmeninių interesų
nenutrūkstamas ryšys, tarpusavio priklausomybė ir tokiu būdu skatinamas
solidarumas, apribojamas savanaudiškumas ir stimuliuojama individo
socializacija, atskleidžiant neįtikėtinas žmonių bendradarbiavimo galimybes
(žr. straipsnį „Galingas vieningo judėjimo potencialas“: www.blogger.com
);
֍ būtų suvoktas kiekvieno visuomenės nario
subjektyvios tiesos ir teisingumo reliatyvumas, sąlygotumas, netobulumas ir
tokiu būdu sukuriamas konstruktyvus dialogas skirtingų požiūrių, nuomonių
konsolidacijai, priešingų pozicijų suartinimui vardan bendrų vertybių ir
interesų, todėl būtų iš esmės sumažinta konflikto rizika ir panaikinti
agresyvūs jų sprendimo metodai;
֍ būtų sumažinta modernios visuomenės žinių ir
technologijų naudojimo rizika ciniškai agresyvių, autokratinių lyderių ambicijų
siekimui, valdančiojo elito amoralių tikslų siekimui, politizuojant tautos
moralę, naikinant žmonių sąžinę;
֍ būtų išsaugota tai, ką mums paliko tėvai, ką
esame patys pasiekę, laimėję, sukaupę, t. y. kiekvieno iš mūsų gyvenime
pasiektos pozicijos, neleidžiant į valdžią patekti socialiai pavojingiems
žmonėms, kurie dėl savo valdžios troškimo, avantiūriškų ambicijų, apdujimo,
tamsumo, ribotos pasaulio sampratos padiktuotų motyvų yra pasiruošę aukoti
bendrapiliečių gyvenimu, sunaikinti žmonių asmenybes, privedant žmones iki
gyvuliškų instinktų, išgyvenimo instinktų, paverčiant juos paklusniomis būtybėmis,
manipuliuojamais subjektais;
֍ būtų išvengta valstybinio lygio klaidų
pasikartojimo ir istorinės patirties ignoravimo priimant geopolitinius sprendimus;
֍ būtų sustiprinta humanizmu paremta vertybių
sistema ir tokiu būdu inicijuojama žmogaus veiksmų motyvų harmonizacija visuose
visuomenės interesuose;
֍ būtų skatinamas individo išsilaisvinimas nuo
blogio, t. y. savo asmenybės neigiamų, nepageidautinų bruožų, antisocialinių
ypatybių, pasirenkant dvasinio tobulėjimo kelią;
֍ būtų skatinama Meilė, pagarba vienas kitam,
tarpusavio solidarumas ir nurodomi orientyrai, padėsiantys tai pasiekti (žr.
straipsnį „Širdies kvietimas“: www.blogger.com
);
֍ būtų užtikrinama dinaminė pusiausvyra tarp
visuomenės narių saviraiškos laisvės ir visuomenės interesus atitinkančios jų
veiksmų demokratinės kontrolės (savikontrolės);
֍ būtų sustiprinta moralė ir sudaroma
pusiausvyra tarp materialumo ir dvasiškumo, tarp sveiko proto ir jausmų, tarp
savimeilės ir altruizmo, tarp egoizmo ir empatijos, filantropijos;
֍ aktyvūs visuomenės nariai humanizmo vardu
būtų skatinami burtis, įgyvendinti savo dvasinę siekius, potencialus dėl
visuotinos gerovės (žr. straipsnį „Pažadinti Žmogiškumą“:
www.blogger.com
);
֍ žmonės būtų skatinami tapti
kritiškai protingais prieinamos informacijos vartotojais ir tokiu būdu
išvengiama siauraprotiško, šabloniško mąstymo ir suvokimo, paralyžiuojančio
žmonių tarpusavio supratimą, trukdančio matyti realybę ir jos įvairiapusiškumą,
ignoruojančio akivaizdžius faktus, neleidžiančio suvokiančiai išklausyti,
suvokti argumentus, paneigiančio logiką ir supratimą, vedančio prie visuomenei
kenksmingų, iracionalių veiksmų (žr. straipsnį „Teisybės atskyrimas nuo melo:
šiuolaikinės galimybės“: www.blogger.com );
֍ būtų skatinama gyventi žmogiškųjų santykių
pagrindu sukurtą ir tarpusavio pasitikėjimu, nuoširdumu, garbingumu ir gerove
paremtą harmoningą gyvenimą, stiprinti tautos potencialą, sudarant sąlygas
garbingam žmogaus gyvenimui;
֍ būtų veiksmingai raginamas individo augimą
skatinančių žinių įsisavinimas, kad pilnai atsiskleistų kiekvienos asmenybės
galimybės, talentai ir būtų sunaikinta žmonių tamsumą ir apdujimą maitinanti
aplinka;
֍ padėtų atskleisti, harmonizuoti kiekvieno
jaunuolio asmenybės augimo potencialą, tikslingai pertvarkant ir supratingai keičiant
esamą švietimo sistemą;
֍ būtų optimizuotas garantuotų bazinių pajamų
praktinis diegimas, jų panaudojimas socialinės atskirties ir nelygybės
mažinimui, visuomenės bendrųjų ir kiekvieno jos nario individualių interesų
harmonizacijai (žr. straipsnį „Kaip užtikrinti garbingą Žmogaus gyvenimą“ : www.blogger.com);
֍ padėtų žmogui suvokti savo būties gilesnę
prasmę: kaip galima daugiau, teisingiau suprasti save ir aplinkinį pasaulį, kad
vadovautųsi ir remtųsi šiomis žiniomis, įgyvendintų savo pareigą tapti garbingu
Dievo pagalbininku ir draugu.
Vis dar nemažai žmonių, užvaldyti
begalinio savanaudiškumo, vulgaraus cinizmo arba banalaus ribotumo,
prisidengdami tarsi privatumo pažeidimu, bando išsilaisvinti nuo asmeniškai
rizikingo, gana nemalonaus savo moralinio veido pažinimo ir suvokimo akto. Dėl
pastangų ignoruoti šią aktualią socialinę būtinybe ir reikalavimą, atsiranda
tam tikras bumerango efektas – stabdomas asmenybės progresas, didėja tragedijų
skaičius.
Taigi tai yra viena pagrindinių
sunkumų priežasčių, kai realiąją politiką formuoja žmonės su savo laikmečio,
savo socialinės grupės prietarais, moralės ligomis. Todėl vadovaujančiųjų politikų charakterio
bruožai, jų požiūris į pasaulį dažnai atlieka svarbesnį vaidmenį valstybės
vystymęsi negu profesiniai įgūdžiai. To nesuvokdami politikai kvailina ir save,
ir elektoratą, nuvesdami tautą - sąmoningai arba nesąmoningai – prie
kolektyvinės beprotybės, naikindami sveiką sąmoningumą, ribodami individo
saviraiškos laisvę, sėdami profanizmo sėklas, prikeldami žmonėse
primityviausius, žemiausius instinktus.
Deja,
ši situacija nepagerės tol, kol dauguma žmonių bus priversti visas savo jėgas
skirti kovai su egzistencija, t. y. su pirminių poreikių tenkinimu. Jų dvasinių
reikalavimų lygis išliks žemas, o savimonė bus primityvi, ribojantis asmenybės
saviraiškos galimybes ir laisvę, neleidžianti liudyti ir išreikšti žmogiškąją
būtį.
Tokiomis aplinkybėmis visuomenėje
vyraujanti nuomonė apie politinę atsakomybę taip ir liks apkerpėjusi –
nešvarią, korumpuotą politiką ir toliau laikysim savaime suprantama ir
pateisinama, nes dažnai ir patys nebūsime geresni. Tęsis bandymai perrašyti
istoriją, klastojant ją pagal politinę konjunktūrą, kad būtų pagrįsta tariama
demokratija, pagrąžintas autoritarizmas, kad sukurtų ir palaikytų priešų vaizdą
ir tokiu būdu pateisintų savo klaidas, kad bent kaip nors užmaskuotų sutvarkytą
antisocialinę politiką. Todėl daugelis ir toliau sirgs amnezija ir neprisimins
to, ką išgyveno tėvai ir seneliai, bus akli ir kurti ateities reikalavimų
atžvilgiu, bejausmiai kitų skausmui.
Jei
visi norime gyventi gerai, ar dėl to reikia kariauti, agresyviai elgtis,
įsitraukti į avantiūras, meluoti, regzti intrigas?! Nepalyginimai veiksmingiau
ir žmogiškiau yra rasti visuomenės vidinį potencialą, panaudoti valstybinius
išteklius, skatinti ir vystyti žmonių kūrybą, saviraišką, žmogiškumą! Tai
yra kiekvienos valstybės tikrasis nacionalinis interesas, o ne valdžios
pasiūlytos, tautai primestos interpretacijos.
Galima ir toliau gyventi (egzistuoti)
taip, kaip iki šiol! Bet tai reiškia:
◊ didelės visuomenės dalies pasyvų sutikimą,
bejėgį ir aklą prisitaikymą prie esamos šiurkščios realybės, socialinio
neigimo, susitaikymą su tolesniu savo gyvenimo pamatų naikinimu, moralinių
vertybių degradacija, politinio elito nebaudžiamumu ir tautos interesų
ignoravimu, su socialinių konfliktų aštrėjimu provokuojančios ar net atviros
agresijos forma – tokiu būdu griaunant žmogiškuosius santykius, mūsų visų
ateities viltis ir tikėjimą geresniu gyvenimu;
◊ susitaikymą su pasiektu status quo, klaidingai viliantis, kad įmanoma išsaugoti savo
socialinį statusą, užtikrinti vaikų ateitį, nepaisant valdžios atstovų
nekompetentingos, klaidingos ir tautos interesams neadekvačios politikos;
◊ kovos su socialiai nepalankiomis pasekmėmis
tęsimąsi, į kurią įtraukiami daugelis patriotiškai nusiteikusių, filantropiją
besidominčių asmenų, taip pat humanizmo ir labdaros idealus atstovaujančios
nevalstybinės organizacijos. Tokiu būdu sumažinama įtampa visuomenėje, aktyviai
padedant nepajėgioms valstybės valdžios struktūroms spręsti aštrias problemas
vietoje jų. Nors tai iš tikrųjų yra nemaža pagalba daugeliui nukentėjusiųjų,
bet, deja, iš esmės tokia visuomenės pagalba valstybės institucijoms yra ir
liks tik beverčiu bandymu pripildyti
kiaurą statinę vandeniu, nes tokiu būdu neįmanoma, negalima pašalinti
socialinių negacijų buvimo priežasties.
Ar iš tikrųjų yra taip sunku suvokti,
kad STP įdiegimas būtų pats svarbiausias indėlis į vertingiausią kapitalą – Žmogų! Ko dar reikia, kad būtų
suprasta, kad pasiūlytas aktualių problemų sprendimo būdas su STP pagalba
kiekvienam visuomenės nariui suteikia gyvenimo stabilumo garantijas, galimybę
išlaikyti viltis apie saugią ateitį, neleidžiant sugriauti žmonių ambicijų dėl
valdžios išlepintų ir visuomenės mažai kontroliuojamų valdžios vyrų
autoritarinių veiksmų. Žmonės ir toliau liks marionetėmis, žaislais valdžios ištroškusiųjų rankose, nors tai jau patyrė ir
išgyveno ankstesnės kartos. Kuo gi mes esame geresni?!
Ar
šiandieninė situacija, lydina karo būgnų griausmo, nėra panaši į jau
buvusiąsias? Ar iš tiesų mums su tuo reiktų taikstytis ir toliau
egzistuoti, aklai būti vedamiems politikų į išnykimą, naujus karo baisumus?!
Baisu, kad šiais laikais dar yra tiek daug agresyvių politikų, kurie savo
avantiūriškais veiksmais nuolat skelbia tarptautinę įtampą, taip pat ribotų
subjektų, galinčių bejausmiškai postringauti apie naujo karo galimybę, nors,
atrodo, net nesuvokdami, kad tai veda į jų pačių ir visos civilizacijos
sunaikinimą. To negalima leisti!
STP idėja taip ir neatsikratys
subjektyvaus statuso tol, kol ją suvoks tiks pavieniai žmonės. Bet vos tik
atsiras socialinis poreikis (kuris objektyviai
jau egzistuoja, bet subjektyviai yra ignoruojamas) ir ją priims bei vystys
organizuota žmonių grupė, į jos tobulinimą, įgyvendinimą įsitrauks daugiau
susidomėjusiųjų, ji įgys objektyvų pobūdį, taps tikslingos žmonių veiklos
leitmotyvu, socialinio progreso paskata ir garantu.
Visuomenės požiūriu yra labai
pavojinga vilkinti STP idėjos įgyvendinimą, nes tokio pobūdžio iniciatyva gali
būti perimta ir įgyvendinta diktatorių ir autoritarinio režimo interesais (pvz.
Čečėnijoje jau buvo bandyta tai padaryti su Ramzano Kadirovo parama ir
sutikimu: žr. https://lenta.ru/news/2016/02/18/passport/
).
STP
analogo iniciatyvos įgyvendinimas demokratinei visuomenei nekontroliuojant gali
grėsti orveliškos vizijos praktiniu
įgyvendinimu, paverčiant žmones paklusniomis marionetėmis, manipuliuojamomis
bevalėmis būtybėmis. Tam, kad nebūtų įvykdytas šis baisus ateities scenarijus,
reikia veikti dabar ir nedelsiant, nes autoritarinės valdžios aplinkybėmis
galima labai greitai įgyvendinti panašias į STP iniciatyvas, apeinat arba
ignoruojant demokratines procedūras. STP idėja, patekusi į diktatoriškų vadovų
rankas, gali būti greitai paversta į tam tikrą socialinę atominę bombą, sunaikinsiančią demokratijos pamatus. Tada
ant demokratijos griuvėsių bus pastatyta Orvelo pobūdžio valstybė. Ar iš
tikrųjų norime būtent tokios ateities?!
Jei ir toliau pasyviai stebėsime ir
nagrinėsime, tuščiai kalbėsime apie įvykius, vykstančius aplink, nesuprasdami,
kad esame istorijos kryžkelėje, rizikuosime sugriauti bet kokią demokratiją,
negrįžtamai tapsime valstybės valdžią užgrobusiojo elito tarnais.
Ervins Ceihners, Dr.oec
2016-02-11
