Ar yra išeitis iš iliuzinės demokratijos aklavietės?!

               Absiste viribus indubitare tuis!
     

            

    Ar yra išeitis iš iliuzinės demokratijos

                        aklavietės?!

    Šiuolaikinėje visuomenėje pastebimas demokratinių institucijų silpnumas, socialinis nelygumas, leistini demokratijos apribojimai ir interpretacijos skatina radikalizmą, korupciją, nusikalstamumą, terorizmą, įvairias prievartos išraiškas, kurios iš esmės yra tarsi atsakomoji reakcija į kvazidemokratinės viešosios valdžios demonstruojamą nepajėgumą, į socialinių santykių neatitikimą objektyvios realybės reikalavimams (žr. straipsnį „Demokratijos galimybė tobulėti” : http://ceihners.blogspot.com/ =     www.blogger.com ).  

Kiekvienas iš mūsų yra susidaręs teisybės sampratą, kiekvienas iš mūsų trokšta teisingumo, ieško gyvenimo prasmės, siekiame tikslo, kuris išplaukia ir remiasi mūsų vertybių (pasirinktų, įdiegtų, perimtų) visuma kaip veiklos motyvacijos pagrindu. Jei visuomenę vienija bendri idealai, sutelkiančios idėjos, valstybėje yra sudarytos ir egzistuoja sąmoningos individo teisingumo sampratos įgyvendinimui reikalingos sąlygos, tai visuomenė evoliucionuoja teisingumo rėmuose, vystosi taikiu būdu. Tačiau egzistuojant valdžios primestiems apribojimams, barjerams, veši smurtinė kova prieš juos, prieš valstybinių institucijų komandas, diktuojamas normas, prieš norų ir valios autoritarinius apribojimus.

Kiekvieno žmogaus, kaip visuomenės nario, gyvenimas yra tiesiogiai priklausomas nuo atitinkame sociume dominuojančių vertybių, moralinių normų, paplitusių elgesio modelių humanitarinio turinio ir jiems adekvačių veiksmų motyvų visumos, nuo skelbiamų žmonijos idealų skatinančios jėgos, nuo iškeltų idėjų altruistinio įgyvendinimo. Kol ir toliau būsim nugrimzdę į savo ribotą kasdienybę, užimti kova dėl išlikimo, socialiai vangūs, apatiški konformistai, kurie nekritiškai tiki valdančiąja propaganda, aklai pasiduoda manipuliacijoms, įvairiais būdais pripažįsta primestą ksenofobiško, agresyvaus pobūdžio požiūrį į pasaulį, taip ir nebandydami rasti ir suvokti įvykių priežastis, perprasti esminius dalykus, tol tęsis intensyvi visuomenės pamatų erozija, o grėsmė mūsų visų ateičiai taps realia.

          Esant situacijai, kai valstybės valdžios įstaigos bei struktūros generuoja ir primeta žmonėms polittechnologų sukurtus stereotipus, pseudovertybes, sprendimus, žmonės praranda žmogiškumą – supratimą, kad mes visi esame nedalomas vienetas – Žmonija. Tokiomis aplinkybėmis kultivuojamas vienašališkai teisingas požiūris į pasaulį, iš jo kylantis nepakantumas, agresyvumas, kai žmonės valdančiųjų interesais yra supriešinami, naudojami kaip instrumentai valdininkų savanaudiškų, ciniškų tikslų įgyvendinimui. Jie tampa paklusniais tarnais, gobšiais pareigūnais, kuriems labiausiai rūpi įgyti turto bet kokia kaina, o ne vykdyti savo misiją ir pareigą kaip galima geriau užtikrinti tautos interesus. Jeigu nebus pertvarkyta ligšiolinė valdžios sistema, ji toliau degeneruos, pus, kad kritiniu metu patirtų žlugimą, lydimą suiručių ir masinių tragedijų.

          Įsigilinus į tai, kas vyksta aplink, deja, tenka prieiti prie išvados, kad nuolat minimi valstybės laimėjimai, ekonomikos augimas yra ne valdininkų nuopelnas, o tautos kūrybos potencialo išraiškos rezultatai, dažnai pasiekiami siekiant pasipriešinti nedėkingai aplinkai ir valdančiojo elito dažnai savanoriškiems, nekompetentingiems sprendimams, jo savanaudiškų interesų paskatintiems veiksmams. Įsivaizduokite, kokie būtų mūsų pasiekimai, jei tautai būtų sudarytos sąlygos kūrybai, verslui, užtikrinta neribota, tikra išraiškos laisvė! (žr. straipsnį „Ar kada nors gyvensime laimingoje šalyje?“:  www.blogger.com).

          Siekdamas apriboti ir panaikinti šiuos neigiamus reiškinius, autorius siūlo naudoti socialinės tapatybės pasus (STP): žr. straipsnį „Būti Žmogumi: samprata, galimybės, pasirinkimas“: www.blogger.com. Dėl šios priežasties pasikeistų žmonių ir, pirmiausiai, valdžios atstovų veiksmų motyvacija, būtų sukurtos prielaidos demokratijos pažangai tiesioginės tautos valdžios forma (žr. straipsnį „Alternatyvi valstybės vystymosi vizija“:  www.blogger.com ).

          Tam, kad STP idėja būtų suprasta, įsisavinta, įvertintas jos aktualumas, reikia siekti socialinio pastarosios būtinybės suvokimo, paties individo jos naudingumo visuomenės problemų sprendimui suvokimo (žr. straipsnį „Dėl realiosios politikos išvalymo galimybių“ :  www.blogger.com). Kitaip tai, kas akivaizdu, būtina mums visiems, dėl nesupratimo bus nustumiama, ignoruojama, nepriimama, paverčiama tabu, nes interesai dėl savo socialinės padėties išsaugojimo yra daug stipresni negu galimi, bet dar nesuvokiami, nesuprantami, neįvertinti ateities laimėjimai.

          Vadovaujantis savanaudišku požiūriu, griaunamos ateities perspektyvos, nes nesuprantama, kad STP yra veiksmingas instrumentas, naudinga priemonė, kad:

֍  teisišku ir korektišku būdu būtų aptarta ir sukurta teisiškai privalomo privataus pobūdžio duomenų kaupimo – naudojimo tvarka, kuri užtikrintų galimybę kiekvienam visuomenės nariui, kiekvienam individui kontroliuoti, kas, dėl kokių priežasčių, kieno vardu, kieno interesais, kodėl kaupia, apdoroja jo asmeninius duomenis (žr. straipsnį „Dėl socialinės tapatybės paso tikslinės funkcijos“ :  www.blogger.com);

֍  būtų gautas tautos interesams atstovaujančių asmenybių objektyvus apibūdinimas, suteiksiantis teisingą vaizdinį apie jų veiksmų motyvacijos pagrindines vertybes, apie jų charakterių ypatybes, požiūrį, potencialą;

֍  būtų suteikta galimybė kiekvienai asmenybei liudyti save kaip socialinę būtybę, pajėgią ir galinčią aktyviai įsitraukti į visuomenės valdymą, skatinant valstybės valdžios transformaciją į tautos valdžią;

֍  būtų sukurtas veiksmingesnis grįžtamasis ryšys tarp elektorato ir išrinktųjų tautos atstovų ir tokiu būdu užtikrinama sisteminga, nuolatinė tautos deleguotų atstovų veiksmų priežiūra ir kontrolė, pasiekiant realią žodžių ir darbų dermę;

֍   būtų pašalinta šiais laikais plačiai kultivuojama, klaidinga ir provokuojanti praktika visur ieškoti ir įžvelgti išorinį blogį, atsisakant kritiškai įvertinti savo veiksmus, priimtus sprendimus ir jų pasekmes;

֍  būtų išmokta bet visuomenės veidrodyje pažvelgti į save, suvokiant, kad bet kurių socialinių problemų šaknų ir priežasčių paiešką reikia pradėti nuo savikritikos, kad problemų sprendimas priklauso nuo mūsų pačių aktyvių veiksmų;

֍  būtų suvokta bendrųjų ir asmeninių interesų nenutrūkstamas ryšys, tarpusavio priklausomybė ir tokiu būdu skatinamas solidarumas, apribojamas savanaudiškumas ir stimuliuojama individo socializacija, atskleidžiant neįtikėtinas žmonių bendradarbiavimo galimybes (žr. straipsnį „Galingas vieningo judėjimo potencialas“:  www.blogger.com );

֍  būtų suvoktas kiekvieno visuomenės nario subjektyvios tiesos ir teisingumo reliatyvumas, sąlygotumas, netobulumas ir tokiu būdu sukuriamas konstruktyvus dialogas skirtingų požiūrių, nuomonių konsolidacijai, priešingų pozicijų suartinimui vardan bendrų vertybių ir interesų, todėl būtų iš esmės sumažinta konflikto rizika ir panaikinti agresyvūs jų sprendimo metodai;

֍  būtų sumažinta modernios visuomenės žinių ir technologijų naudojimo rizika ciniškai agresyvių, autokratinių lyderių ambicijų siekimui, valdančiojo elito amoralių tikslų siekimui, politizuojant tautos moralę, naikinant žmonių sąžinę;

֍   būtų išsaugota tai, ką mums paliko tėvai, ką esame patys pasiekę, laimėję, sukaupę, t. y. kiekvieno iš mūsų gyvenime pasiektos pozicijos, neleidžiant į valdžią patekti socialiai pavojingiems žmonėms, kurie dėl savo valdžios troškimo, avantiūriškų ambicijų, apdujimo, tamsumo, ribotos pasaulio sampratos padiktuotų motyvų yra pasiruošę aukoti bendrapiliečių gyvenimu, sunaikinti žmonių asmenybes, privedant žmones iki gyvuliškų instinktų, išgyvenimo instinktų, paverčiant juos paklusniomis būtybėmis, manipuliuojamais subjektais;

֍  būtų išvengta valstybinio lygio klaidų pasikartojimo ir istorinės patirties ignoravimo priimant geopolitinius sprendimus;

֍  būtų sustiprinta humanizmu paremta vertybių sistema ir tokiu būdu inicijuojama žmogaus veiksmų motyvų harmonizacija visuose visuomenės interesuose;

֍  būtų skatinamas individo išsilaisvinimas nuo blogio, t. y. savo asmenybės neigiamų, nepageidautinų bruožų, antisocialinių ypatybių, pasirenkant dvasinio tobulėjimo kelią;

֍  būtų skatinama Meilė, pagarba vienas kitam, tarpusavio solidarumas ir nurodomi orientyrai, padėsiantys tai pasiekti (žr. straipsnį „Širdies kvietimas“:  www.blogger.com );

֍  būtų užtikrinama dinaminė pusiausvyra tarp visuomenės narių saviraiškos laisvės ir visuomenės interesus atitinkančios jų veiksmų demokratinės kontrolės (savikontrolės);

֍  būtų sustiprinta moralė ir sudaroma pusiausvyra tarp materialumo ir dvasiškumo, tarp sveiko proto ir jausmų, tarp savimeilės ir altruizmo, tarp egoizmo ir empatijos, filantropijos;

֍  aktyvūs visuomenės nariai humanizmo vardu būtų skatinami burtis, įgyvendinti savo dvasinę siekius, potencialus dėl visuotinos gerovės (žr. straipsnį „Pažadinti Žmogiškumą“:  www.blogger.com );

֍    žmonės būtų skatinami tapti kritiškai protingais prieinamos informacijos vartotojais ir tokiu būdu išvengiama siauraprotiško, šabloniško mąstymo ir suvokimo, paralyžiuojančio žmonių tarpusavio supratimą, trukdančio matyti realybę ir jos įvairiapusiškumą, ignoruojančio akivaizdžius faktus, neleidžiančio suvokiančiai išklausyti, suvokti argumentus, paneigiančio logiką ir supratimą, vedančio prie visuomenei kenksmingų, iracionalių veiksmų (žr. straipsnį „Teisybės atskyrimas nuo melo: šiuolaikinės galimybės“:  www.blogger.com );

֍    būtų skatinama gyventi žmogiškųjų santykių pagrindu sukurtą ir tarpusavio pasitikėjimu, nuoširdumu, garbingumu ir gerove paremtą harmoningą gyvenimą, stiprinti tautos potencialą, sudarant sąlygas garbingam žmogaus gyvenimui;

֍   būtų veiksmingai raginamas individo augimą skatinančių žinių įsisavinimas, kad pilnai atsiskleistų kiekvienos asmenybės galimybės, talentai ir būtų sunaikinta žmonių tamsumą ir apdujimą maitinanti aplinka;

֍   padėtų atskleisti, harmonizuoti kiekvieno jaunuolio asmenybės augimo potencialą, tikslingai pertvarkant ir supratingai keičiant esamą švietimo sistemą;

֍  būtų optimizuotas garantuotų bazinių pajamų praktinis diegimas, jų panaudojimas socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui, visuomenės bendrųjų ir kiekvieno jos nario individualių interesų harmonizacijai (žr. straipsnį „Kaip užtikrinti garbingą Žmogaus gyvenimą“ :  www.blogger.com);

֍   padėtų žmogui suvokti savo būties gilesnę prasmę: kaip galima daugiau, teisingiau suprasti save ir aplinkinį pasaulį, kad vadovautųsi ir remtųsi šiomis žiniomis, įgyvendintų savo pareigą tapti garbingu Dievo pagalbininku ir draugu.

          Vis dar nemažai žmonių, užvaldyti begalinio savanaudiškumo, vulgaraus cinizmo arba banalaus ribotumo, prisidengdami tarsi privatumo pažeidimu, bando išsilaisvinti nuo asmeniškai rizikingo, gana nemalonaus savo moralinio veido pažinimo ir suvokimo akto. Dėl pastangų ignoruoti šią aktualią socialinę būtinybe ir reikalavimą, atsiranda tam tikras bumerango efektas – stabdomas asmenybės progresas, didėja tragedijų skaičius.

          Taigi tai yra viena pagrindinių sunkumų priežasčių, kai realiąją politiką formuoja žmonės su savo laikmečio, savo socialinės grupės prietarais, moralės ligomis.  Todėl vadovaujančiųjų politikų charakterio bruožai, jų požiūris į pasaulį dažnai atlieka svarbesnį vaidmenį valstybės vystymęsi negu profesiniai įgūdžiai. To nesuvokdami politikai kvailina ir save, ir elektoratą, nuvesdami tautą - sąmoningai arba nesąmoningai – prie kolektyvinės beprotybės, naikindami sveiką sąmoningumą, ribodami individo saviraiškos laisvę, sėdami profanizmo sėklas, prikeldami žmonėse primityviausius, žemiausius instinktus.

          Deja, ši situacija nepagerės tol, kol dauguma žmonių bus priversti visas savo jėgas skirti kovai su egzistencija, t. y. su pirminių poreikių tenkinimu. Jų dvasinių reikalavimų lygis išliks žemas, o savimonė bus primityvi, ribojantis asmenybės saviraiškos galimybes ir laisvę, neleidžianti liudyti ir išreikšti žmogiškąją būtį.

          Tokiomis aplinkybėmis visuomenėje vyraujanti nuomonė apie politinę atsakomybę taip ir liks apkerpėjusi – nešvarią, korumpuotą politiką ir toliau laikysim savaime suprantama ir pateisinama, nes dažnai ir patys nebūsime geresni. Tęsis bandymai perrašyti istoriją, klastojant ją pagal politinę konjunktūrą, kad būtų pagrįsta tariama demokratija, pagrąžintas autoritarizmas, kad sukurtų ir palaikytų priešų vaizdą ir tokiu būdu pateisintų savo klaidas, kad bent kaip nors užmaskuotų sutvarkytą antisocialinę politiką. Todėl daugelis ir toliau sirgs amnezija ir neprisimins to, ką išgyveno tėvai ir seneliai, bus akli ir kurti ateities reikalavimų atžvilgiu, bejausmiai kitų skausmui.

          Jei visi norime gyventi gerai, ar dėl to reikia kariauti, agresyviai elgtis, įsitraukti į avantiūras, meluoti, regzti intrigas?! Nepalyginimai veiksmingiau ir žmogiškiau yra rasti visuomenės vidinį potencialą, panaudoti valstybinius išteklius, skatinti ir vystyti žmonių kūrybą, saviraišką, žmogiškumą! Tai yra kiekvienos valstybės tikrasis nacionalinis interesas, o ne valdžios pasiūlytos, tautai primestos interpretacijos.

     Galima ir toliau gyventi (egzistuoti) taip, kaip iki šiol! Bet tai reiškia:

◊  didelės visuomenės dalies pasyvų sutikimą, bejėgį ir aklą prisitaikymą prie esamos šiurkščios realybės, socialinio neigimo, susitaikymą su tolesniu savo gyvenimo pamatų naikinimu, moralinių vertybių degradacija, politinio elito nebaudžiamumu ir tautos interesų ignoravimu, su socialinių konfliktų aštrėjimu provokuojančios ar net atviros agresijos forma – tokiu būdu griaunant žmogiškuosius santykius, mūsų visų ateities viltis ir tikėjimą geresniu gyvenimu;

◊  susitaikymą su pasiektu status quo, klaidingai viliantis, kad įmanoma išsaugoti savo socialinį statusą, užtikrinti vaikų ateitį, nepaisant valdžios atstovų nekompetentingos, klaidingos ir tautos interesams neadekvačios politikos;

◊  kovos su socialiai nepalankiomis pasekmėmis tęsimąsi, į kurią įtraukiami daugelis patriotiškai nusiteikusių, filantropiją besidominčių asmenų, taip pat humanizmo ir labdaros idealus atstovaujančios nevalstybinės organizacijos. Tokiu būdu sumažinama įtampa visuomenėje, aktyviai padedant nepajėgioms valstybės valdžios struktūroms spręsti aštrias problemas vietoje jų. Nors tai iš tikrųjų yra nemaža pagalba daugeliui nukentėjusiųjų, bet, deja, iš esmės tokia visuomenės pagalba valstybės institucijoms yra ir liks tik beverčiu bandymu pripildyti kiaurą statinę vandeniu, nes tokiu būdu neįmanoma, negalima pašalinti socialinių negacijų buvimo priežasties.

          Ar iš tikrųjų yra taip sunku suvokti, kad STP įdiegimas būtų pats svarbiausias indėlis į vertingiausią kapitalą – Žmogų! Ko dar reikia, kad būtų suprasta, kad pasiūlytas aktualių problemų sprendimo būdas su STP pagalba kiekvienam visuomenės nariui suteikia gyvenimo stabilumo garantijas, galimybę išlaikyti viltis apie saugią ateitį, neleidžiant sugriauti žmonių ambicijų dėl valdžios išlepintų ir visuomenės mažai kontroliuojamų valdžios vyrų autoritarinių veiksmų. Žmonės ir toliau liks marionetėmis, žaislais valdžios ištroškusiųjų rankose, nors tai jau patyrė ir išgyveno ankstesnės kartos. Kuo gi mes esame geresni?!

          Ar šiandieninė situacija, lydina karo būgnų griausmo, nėra panaši į jau buvusiąsias? Ar iš tiesų mums su tuo reiktų taikstytis ir toliau egzistuoti, aklai būti vedamiems politikų į išnykimą, naujus karo baisumus?! Baisu, kad šiais laikais dar yra tiek daug agresyvių politikų, kurie savo avantiūriškais veiksmais nuolat skelbia tarptautinę įtampą, taip pat ribotų subjektų, galinčių bejausmiškai postringauti apie naujo karo galimybę, nors, atrodo, net nesuvokdami, kad tai veda į jų pačių ir visos civilizacijos sunaikinimą. To negalima leisti!

          STP idėja taip ir neatsikratys subjektyvaus statuso tol, kol ją suvoks tiks pavieniai žmonės. Bet vos tik atsiras socialinis poreikis (kuris objektyviai jau egzistuoja, bet subjektyviai yra ignoruojamas) ir ją priims bei vystys organizuota žmonių grupė, į jos tobulinimą, įgyvendinimą įsitrauks daugiau susidomėjusiųjų, ji įgys objektyvų pobūdį, taps tikslingos žmonių veiklos leitmotyvu, socialinio progreso paskata ir garantu.

          Visuomenės požiūriu yra labai pavojinga vilkinti STP idėjos įgyvendinimą, nes tokio pobūdžio iniciatyva gali būti perimta ir įgyvendinta diktatorių ir autoritarinio režimo interesais (pvz. Čečėnijoje jau buvo bandyta tai padaryti su Ramzano Kadirovo parama ir sutikimu: žr. https://lenta.ru/news/2016/02/18/passport/ ).

          STP analogo iniciatyvos įgyvendinimas demokratinei visuomenei nekontroliuojant gali grėsti orveliškos vizijos praktiniu įgyvendinimu, paverčiant žmones paklusniomis marionetėmis, manipuliuojamomis bevalėmis būtybėmis. Tam, kad nebūtų įvykdytas šis baisus ateities scenarijus, reikia veikti dabar ir nedelsiant, nes autoritarinės valdžios aplinkybėmis galima labai greitai įgyvendinti panašias į STP iniciatyvas, apeinat arba ignoruojant demokratines procedūras. STP idėja, patekusi į diktatoriškų vadovų rankas, gali būti greitai paversta į tam tikrą socialinę atominę bombą, sunaikinsiančią demokratijos pamatus. Tada ant demokratijos griuvėsių bus pastatyta Orvelo pobūdžio valstybė. Ar iš tikrųjų norime būtent tokios ateities?!

          Jei ir toliau pasyviai stebėsime ir nagrinėsime, tuščiai kalbėsime apie įvykius, vykstančius aplink, nesuprasdami, kad esame istorijos kryžkelėje, rizikuosime sugriauti bet kokią demokratiją, negrįžtamai tapsime valstybės valdžią užgrobusiojo elito tarnais.

                        

                                              

                                                               Ervins Ceihners, Dr.oec    

                  2016-02-11